Vietos savivaldos svarba kuriant sumaniuosius kaimus
Lietuvos kaimo tinklo organizuojamų trumpų teminių susitikimų ciklas „LKT dirbtuvės“ liepos 4 d. kvietė kaimo vietovių savivaldybių ir jų įstaigų atstovų į nuotolinio valdymo būdu vykusią diskusiją „Vietos savivaldos svarba kuriant sumaniuosius kaimus“.
Diskusijos metu aptartas kaimiškųjų savivaldybių vaidmuo ir galimybes prie Sumanių kaimų iniciatyvų įgyvendinimo Lietuvoje.
Sumanus kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčių kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.
Sumaniųjų kaimo strategijų inicijavimas kaimo vietovėse turi skatinti kaimo vietovių plėtrą, didinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę sumaniais, moderniais, aktualiais, reikšmingais, technologijomis pagrįstais sprendimais ir veiksmais.
Renginio pranešėjas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis kalbėjo apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo iniciatyvos Lietuvoje ir savivaldybių įsitraukimo svarbą.
„Kaimo kaimo vietovės su dideliais iššūkiais, mažėja gyventojų, jauni žmonės nenoriai grįžta gyventi į kaimą dėl trūkstamų įprastų galimybių, kurių pasiūlo gyvenimo mieste. Susiduriame su pokyčiais, kuriuos diktuoja informacinių technologijų plėtra. Šios plėtros pasekmės turi įtakos visoms gyvenimo sritims, įskaitant ekonomiką, paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą, socialinius ryšius ir daug kitų.
Norėdama neatsilikti nuo siūlomų galimybių, Europos bendrosios žemės ūkio politikos, siekdama ne tik remti žemės ūkį, bet paskatinti kaimo vietovių plėtrą ir jos išsaugojimą, formuoja naują kryptį, nukreipia į sumanių kaimų atsiradimą. Tai yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų gyvenamos, tvarios ir konkurencingos“, – sakė viceministras E. Giedraitis.
Diskusijoje akcentuota partnerystė, kuri yra esminis sėkmingos sumanaus kaimo strategijos komponentas, nes ji leidžia sujungti įvairių dalyvių stiprybes, išteklius ir patirtį siekiant bendro tikslo – kurti savarankiškumą, inovatyvius ir tvarius kaimus, gebančius efektyviai spręsti vietos problemas ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Toks požiūris ne tik ekonominę naudą vietos bendruomenei, bet ir teigiamą poveikį pasirinktoje strategijos temoje ar srityje, pavyzdžiui, energetikoje, vandentvarkoje ar maisto tiekime.
Vietos savivalda atsako kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose. Savivaldybių administracija arba jos įsteigti juridiniai asmenys Strategijose gali dalyvauti kaip projektų vykdytojai arba projektų partneriai. Dalyvaudamos partnerės projektuose savivaldybės tiesiogiai gali įsitraukti į projektų veiklos planavimą, vykdyti veiklą ir būtinu projekto kofinansavimu, dėl ko dažniausiai kaimo bendruomenėms, asociacijoms, nors ir turinčioms puikių idėjų, kyla problemų.
„Kaip projekto vykdytojai, savivaldybių administracija gali įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus, užtikrinti švarų ir tvarų energijos tiekimą. Kurti modernios transporto sistemos, įskaitant viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą, siekdamos mažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir gerinti gyventojų mobilumą. Savivalda taip pat negalvoja įgyvendindama pažangias atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, siekdama mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą. Taip pat svarbi gali būti savivaldybių įgyvendinami viešojo pobūdžio sumanaus kaimo projektai – kurie skirti visai bendruomenei, tokie, kaip viešųjų erdvių atnaujinimas ar socialinių paslaugų plėtra – kalbėjo žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginės plano intervencijos programą „Sumanieji kaimai“ remia vietos veiklos grupės (VVG) ir VVG partnerių inicijuojamos strategijos, kuria siekiama nukreipti turimus kaimo išteklius pagrindinėms kaimo problemoms spręsti bei kuriami sumanūs kaimai.
Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro strategija ir atskiri, viena arba bendra veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdymą. Paramą strategiją gali gauti gauti VVG ir VVG partnerė, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją. Projektus VVG gali teikti ir taisyklėse įvardinti fizinius ir juridinius asmenis, savivaldybių administracijos, mokslo ir mokymo įstaigos.
Jei strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik vieną VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 000 Eur, įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG – iki 600 000 Eur, jei 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur. Į didžiausią 0 iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojo partnerių gyventojų, gali pretenduoti į VVG, kurių veiklos teritorijoje skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų. Taip pat remiantis nustatyta tvarka finansuojamos strategijos administravimo išlaidos.
Kvietimai teikti paraiškas numatytas 2024 m. rugsėjo 2 d. – rugsėjo 30 d.
Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.
